How Is the French Verb Accompagner (to Accompany)

The French for to accompany may sound like accompanier, but it is actually spelled  accompagner. Its a common error among those learning French because of GN pronunciation, which is more of a NI sound. Think of the words onion  and  champagne  and youll get it right. Nonetheless, as with all verbs, we must conjugate  accompagner. Now that you know the correct spelling, the conjugation will be a breeze. Conjugating the French Verb  Accompagner The verb accompagner  follows the verb conjugation pattern of  regular -er verbs. This means that the conjugates should be rather easy to remember, especially if youve worked with similar verbs before. In order to conjugate  accompagner, use the chart to match the subject pronoun with the proper tense. For example, to say I accompany, you will say jaccompagne and we will accompany is nous accompagnerons. Subject Present Future Imperfect j accompagne accompagnerai accompagnais tu accompagnes accompagneras accompagnais il accompagne accompagnera accompagnait nous accompagnons accompagnerons accompagnions vous accompagnez accompagnerez accompagniez ils accompagnent accompagneront accompagnaient Accompagners Present Participle The  present participle  for accompagner  is accompagnant. This is a very easy transition  because you simply replace the -er  with  -ant. As with all present participles, you can use this as an adjective, gerund, or noun as well as a verb. The Passà © Composà © of  Accompagner While you can use the imperfect past tense, its more common to use the  passà © composà ©Ã‚  in French. The same  past participle  of accompagnà © can be used for all subjects, which makes your conjugation even easier. In order to complete the passà © composà ©, you will also need the  auxiliary verb  of  avoir, which needs to be conjugated. For example, to say we accompanied in French, you will say nous avons accompagnà ©. Likewise, I accompanied is jai accompagnà ©. More  Accompagner  Conjugations When studying verb conjugations, concentrate on the present, future, and passà © composà ©, but keep these others in mind. You may find them useful in the future. The subjunctive form is used when the action is uncertain and the conditional when its dependent on something. You will typically only find the passà © simple and imperfect subjunctive in formal writing. Subject Subjunctive Conditional Pass Simple Imperfect Subjunctive j accompagne accompagnerais accompagnai accompagnasse tu accompagnes accompagnerais accompagnas accompagnasses il accompagne accompagnerait accompagna accompagnt nous accompagnions accompagnerions accompagnmes accompagnassions vous accompagniez accompagneriez accompagntes accompagnassiez ils accompagnent accompagneraient accompagnrent accompagnassent The imperative verb form is another easy one because its a bit of a shortcut. Instead of saying tu accompagne you can drop the pronoun and stick with accompagne. The  tu  is implied in the verb form and this is useful for quick, direct requests and commands. Imperative (tu) accompagne (nous) accompagnons (vous) accompagnez

Arthur Millers The Crucible - 1002 Words

The Puritan religion dating back to the founding of America is now extinguished as a result of its undeniable flaws. The Puritans pursued their business in a very constrained and orderly way by adhering to their strict theocracy. Theocracy is a form of government that is influenced by religious authority; this is now deemed unconstitutional in America. A community run by Puritans, Salem, Massachusetts, became so far corrupted in 1692 that a heinous witch-hunt resulted. In response to these events, Arthur Miller wrote a play called The Crucible. Shaped by Miller’s experience of being tried before the congressional committee during the hunt for communists in the 1950s, his writing directly paralleled Salem’s witch-hunts to the McCarthy hearings. In his play, Abigail Williams was a seventeen year old girl who single-handedly provoked the search of witches to clear her own name after getting caught â€Å"practicing† witchcraft. Most of the people in Salem, along wit h the court, believed her nonsense because of the implicit issues within a perfectionist society. Abigail’s desperate acts of self-preservation became her avenue of devilish and sinful power. Abigail Williams is presented as an evil force in the play because she defies stringent Puritan commandments: â€Å"Thou shalt not commit adultery†, â€Å"Thou shalt not bear false witness† and â€Å"Thou shalt not kill.† Abigail’s adulterous scandal with John Proctor is the main factor leading to the Salem witch trials. Although Abigail was aShow MoreRelated Arthur Millers The Crucible Essay2614 Words   |  11 PagesArthur Millers The Crucible Arthur Miller demonstrates the familiarities of the life he lived in the 1950s and of everyday life we live in through his plays. He communicates through his work to the way people are in society. The extreme witch hysteria deteriorated the rational and emotional stability of its citizens. This exploited the populations weakest qualities, and insecurities. The obvious breakdown in social order led to the tragedy that saw innocent souls hang on the accusationRead More Arthur Millers The Crucible Essay1231 Words   |  5 PagesArthur Millers The Crucible The Crucible is based on the Salem Witch Trials in 1692. In act 1 the audience find out that John Procter had an affair with Abigail Williams, who was dancing in the woods, and that she still has feelings for him. When John denies their love Abigail starts accusing people of witchcraft. Act 2 is when we meet Elizabeth Procter who gets arrested on suspicion of witchcraft. In act 3 John goes to court trying to free his wife and the others but without much luckRead More Arthur Millers The Crucible Essay3348 Words   |  14 PagesArthur Millers The Crucible The Crucible was written in 1952 by the twentieth century American playwright Arthur Miller (1915-.) Miller was born in New York and educated at the University of Michigan where he began to write plays. Most of Millers plays are set in contemporary America and on the whole offer a realistic portrayal of life and society and the theme of self-realization is re-current e.g. John Proctor in The Crucible. The Crucible was the third play Miller wroteRead More Arthur Millers The Crucible Essay947 Words   |  4 PagesArthur Millers The Crucible The Crucible was written by Arthur Miller. Arthur Miller was brought before a committee in 1956 to answer charges of communist sympathy and to name the people he had had meetings with up to twenty years before. Liberal writer, film directors, actors and actresses were all called before the committee. The committee often had lists of names of people who had attended meetings yet they still forced witnesses to recite names, to see if they would comply andRead MoreArthur Millers The Crucible Essay1404 Words   |  6 PagesArthur Millers The Crucible During The Crucible Proctor is easily cast as a villain and other characters clearly see this side of him. This is evident when Abigail shows her attraction for Proctor and her flirtatiousness is obvious to the audience as she talks to Proctor, she moves closer to Proctor and the stage directions suggest that there is a Faint smile Upon Proctors face, this smile widens as Abigail truthfully explains what happened the night beforeRead MoreArthur Millers The Crucible : An Allegory For Mccarthyism750 Words   |  3 Pagesworks and is paid according to their abilities and needs.† Arthur Miller’s â€Å"The Crucible† is an allegory for McCarthyism during the red scare due to the identical proceeds that divulge within not only The Crucible’s plot but also history, such as the accused confessing to a crime they did not commit to save their life, people rising to power by taking advantage of others, and accusations having credibility with no affirmation. â€Å"The Crucible† was published in 1952 just two years after the start of theRead MorePuritan Intolerance In Arthur Millers The Crucible808 Words   |  4 PagesMcCarthyism is well-known and embraced by Arthur Miller. His 1953 play on the Salem witch trials act as an allegory to Joseph McCarthy’s scandal, comparing them to a â€Å"witch hunt†, thus an allusion to the Salem tragedies. Miller uses his characters in a strict way to develop his allegory of the Puritan intolerance. Strongly implanted by Miller, his theme of intolerance demonstrates what thoughts spring to life and what he is trying to put forth. In Arthur Miller’s The Crucible, Miller uses his characters ofRead MoreEssay on Language in Arthur Millers The Crucible525 Words   |  3 PagesLanguage in Arthur Millers The Crucible One aspect of The Crucible that is really Important is the way that Arthur Miller writes, and the language that he has used. His style is rather simple, with simple sentence structure on the whole, and quite simple vocabulary, he wanted to keep everything simple in this way in The Crucible, to prevent focus being taken away from the plot and the problems that the characters were facing with each other. So Miller doesRead MoreCommunism And Communism In Arthur Millers The Crucible711 Words   |  3 PagesSimilar to, in 1953, Arthur Miller an American playwright, scripted the play titled â€Å"The Crucible†. The McCarthy hearings of the 1950s inspired the notable play. Consequently, after the hearing, McCarthyism became a vociferous campaign carried out by Senator Joseph McCarthy, which accused people of communism. To declare, Miller uses an analogy using the events of the Salem Witch Trials of 1693 to expose the ugly truth behind communism and McCarthyism. To begin, the word crucible derived from theRead More Arthur Millers The Crucible Essay examples681 Words   |  3 PagesArthur Millers The Crucible The Crucible, written by Arthur Miller, is a tragic story of injustice suffered by an innocent community who are subjected to the hypocritical, prideful judges of their trial. These Judges use their power to eliminate evidence of their mistakes and return their community to puritanical ways. The leaders of Salem are not concerned with seeking the truth and justice, but with maintaining their authority and reputations; this objective leads them to consistently rejecting

LIETUVOS IR DIDIOSIOS BRITANIJOS VERSLO KULTU Essay Example For Students

LIETUVOS IR DID?IOSIOS BRITANIJOS VERSLO KULTU Essay RU ATSTOVU TARPKULTURINE KOMUNIKACIJA:SUSITIKIMU ORGANIZAVIMO ASPEKTASKursinis darbasturinysIVADAS. 31.TARPKULTURINES KOMUNIKACIJOS ESME. 41.1Komunikacijos efektyvumas sekmingos organizacijos veiklos prielaida. 41.2Bendri tarpkulturinio bendravimo pa?inimo principai 42.D. Britanijos ir Lietuvos verslo kulturu pa?inimo modelis. 72.1Sociokulturines interakcijos patirtis. 82.2Sociokulturinio bendravimo klimatas interakcijos metu. 103.SUSitikimU ORGANIZAVIMAS. 113.1Sociokulturines patirties formavimas. 113.1.1D. Britanijos ir Lietuvos kulturu palyginimas pagal Hofstede dimensijas. 113.1.2R.Gesteland kulturu klasifikacija. 123.2Susitikimu organizavimo tarp Lietuvos ir Did?iosios Britanijos kulturos atstovu praktiniai aspektai 14i?vados. 17literaturos sara?as. 18IVADASTemos aktualumas. Globalizacijos salygomis vis daugiau ne tik dideliu, taciau ir ma?u imoniu ry?tasi i?naudoti savo potenciala u?sienio rinkose. ?iam tikslui butinas ne tik u?sienio ?alies, kurioje ketinama pletoti versla, ek onominiu, teisiniu, socialiniu, taciau kartu ir toje ?alyje galiojanciu kulturiniu nuostatu, vertybiu, elgesio manieru, verslo etiketo taisykliu pa?inimas ir i?manymas. Tenka isisavinti tai, jog dirbame su ?monemis, o tarpusavio santykiai yra vienas svarbiausiu faktoriu itakojanciu verslo sekme. Nuo to, kaip sugebesime u?megzti ir palaikyti dalykinius santykius, deretis ir pritapti vieni prie kitu priklauso tai, ar tarpusavio santykiai peraugs i ilgalaiki bendradarbiavima, ar tai bus tik vienkartinis sandoris, po kurio nei vienai, nei kitai ?aliai nesinores turetu bendru reikalu su tuo paciu partneriu. ?iame darbe kalbama apie Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu atstovu komunikacija, nagrinejant susitikimu organizavimo aspekta. Did?ioji Britanija pasirinkta neatsitiktinai. Tai Europos Sajungos nare, su kuria Lietuva palaiko glaud?ius santykius. 2002 m. I Did?iaja Britanija eksportas i? Lietuvos sudare daugiau kaip 12 proc. viso eksporto. Did?ioji Britanija yra did?iausias Lietuvos eksporto partneris. Lietuvai integruojantis i bendraja Europos Sajungos rinka, galima tiketis dar glaudesnio bendradarbiavimo su Did?iaja Britanija. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. Did?ioji Britanija investavo Lietuvoje daugiau kaip 900.000 Lt. Tai penktasis rodiklis pagal tiesioginiu u?sienio investiciju dydi. Problema. Problemi?ka yra tai, jog pasirengusiai eiti i Did?iosios Britanijos rinka stinga ?iniu apie ?ios ?alies kulturine aplinka. Kartais imoniu vadovai tiesiog pasikliauja savo ?iniomis, laikydami, jog svarbiausias dalykas tarpkulturineje komunikacijoje yra u?sienio kalbos ?inojimas. Praktika rodo, jog kulturiniai tautu skirtumai yra ypatingai svarbus komunikacijos aspektas, galintis ?ymia dalimi itakoti komunikacijos efektyvuma. Tikslas. Darbo tikslas verslo susitikimu organizavimo aspektu i?nagrineti Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu pana?umus ir skirtumus. Darbo u?daviniai. Siekiant darbo tikslo, darbui keliami u?daviniai:nagrineti bendrus tarpkulturines komunikacijos pa?inimo klausimus;pateikti tarpkulturines komunikacijos modeli, pagal kuri butu galima atlikti Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu lyginamaja analize. Lietuvos imoniu vadovams pateikti praktinius patarimus del susitikimu organizavimo su Did?iosios Britanijos verslo kulturos atstovais. Naudojama literatura. Darbo atlikimui naudojamas mokslines literaturos analizes metodas. Darbas yra teorinio pobud?io. 1.TARPKULTURINES KOMUNIKACIJOS ESME1.1 Komunikacijos efektyvumas sekmingos organizacijos veiklos prielaida Bendriausiu po?iuriu, komunikacija galima interpretuoti kaip reik?minga pasikeitima informacija, perduodant ?inia. (3, p. 15) Atrodytu paprasta: u?koduoji ?inia, pasirenki perdavimo kanala, persiunti ir lauki gri?tamojo ry?io. Vis tik i? ?alies paprastai atrodanti komunikacijos schema slepia savyje daugeli pavoju. ?is pavojus tai siuntejo prasmes netinkamas iifravimas ir interpretavimas ?inios gavejo akimis, o tai gali radikaliai itakoti visa komunikacijos grandine. Buityje komunikacijos (bendravimo) klaidos gali salygoti nesusipratimus ar konfliktus, kuriuos asmeniniu pastangu deka ilgainiui galima i?spresti. Kai kalbama apie dalykine komunikacija, cia klaidos taipogi pasitaiko, taciau ju pasekmes jau kur kas didesnio masto. Dalykines komunikacijos efektyvumas tai butina prielaida sekmingam organizacijos gyvavimui, todel ivairus autoriai nuolat akcentuoja butinybe mokytis perduoti savas ?inias tinkamai jas koduojant, parenkant teisingus perdavimo kanalus. ?velgiant i? kitos puses, gautos ?inios iifravimas ir interpretacija priklauso nuo gavejo sukaupto patyrimo, jo busenos tuo metu, sugebejimo priimti ir teisingai suvokti siuntejo ?inia. Didele itaka komunikacijos procesui turi skirtumai tarp siuntejo ir gavejo, skirtingas problemu suvokimo laipsnis, subjektyvus po?iuris ar nusistatymas vienas kito at?vilgiu. (3, p. 21) Dar sudetingesnes salygos komunikacijai yra tuomet, kai bendrauja skirtingu kulturu atstovai. Vykstant globalizacijos procesams, daugelis verslo organizaciju ry?tasi i?bandyti savo jegas tarptautinese rinkose, todel ju darbuotojams tenka ivaldyti ivairiausius komunikacinius gebejimus, pradedant ?alies, su kuria ketinama bendradarbiauti, kalbos mokejimu ir baigiant toje ?alyje priimtu verslo etiketo taisykliu detaliu pa?inimu. ?ias ir kitas tarpkulturinio bendravimo ?inias lengviau isisavinti, jei suprantami bendrieji tarpkulturinio bendravimo pa?inimo principai, padedantys orientuotis ivairiausiose socialinese aplinkose. Apie tokius principus kalbama kitame darbo skyriuje. 1.2Bendri tarpkulturinio bendravimo pa?inimo principai Tarpkulturines komunikacijos klausimus gvildenantys autoriai pa?ymi, jog tarpkulturinio bendravimo nagrinejimas turi remtis giliu atskiru bendraujanciu ?aliu kulturu pa?inimu. ?is klausimas komplikuotas ir sudetingas del keliu prie?asciu. Viena vertus, kiekvienas ?mogus priklauso kelioms kulturoms. Bendriausiu po?iuriu, ?mogus priklauso kulturai, kuri budinga jo ?aliai. Vis tik neverta pamir?ti, jog yra ir kitokiu kulturiniu grupiu: etniniu, religiniu, broliju, moteru draugiju ar profesionaliu bendruomeniu, turinciu bendra kalba, paprocius, normas ir vertybes. Verslo prasme, kulturos apibre?imas yra problemi?kas, nes ?alies verslo kultura paprastai skiriasi nuo bendros kulturos. Nelson (1990 m.) teigia, jog verslo kultura sudaro kalba, religija, vertybes ir pa?iuros, teise, i?silavinimas, politika, technologija, socialines organizacijos, kurios atskirose kulturose skiriasi. Organizacija taip pat vysto ir palaiko savita kultura. Taigi kultura pasirei?kia ivairiose socialinese grupese, besiskirianciose viena nuo kitos nariu skaiciumi, kulturos stabilumu, sudetimi, sudetingumu, atvirumu ir kitomis savybemis. Antra vertus, visumines kulturos ir jos elementu gilus pa?inimas yra sudetingas u?davinys, reikalaujantis laiko, ?mogi?kojo darbo i?tekliu bei praktines bendravimo tarpkulturineje aplinkoje patirties. Verslo tarptautinese rinkose sekme betarpi?kai priklauso nuo bendradarbiaujanciu ?aliu darbuotoju kompetencijos tarpkulturinio bendravimo srityje. Ivairiomis dimensijomis kultura nagrinejantys autoriai pa?ymi, jog kultura i?mokstama, taciau tai ilgalaikiu sisteminiu pastangu reikalaujantis darbas. Trecia vertus, kulturos yra dinamines nuolatos kintancios sistemos. Tai, ka su?inome apie viena kultura skaitydami de?imties metu senumo knygas, gali netikti ?iandien. Nors pagrindiniai kulturiniai elementai kinta i? leto, taciau globalizacija vis labiau itakoja kiekvienos ?iuolaikines valstybes kultura. Ne veltui gvildenami Cocalizacijos ar McDonaldizacijos klausimai, aptariamas Vakarieti?kosios kulturos materializmo principu isigalejimas, keiciantis daugelio kulturu normas, vertybes. V.Bar?auskiene, remdamasi ivairiu autoriu nuomone, apibendrina tarpkulturinio (sociokulturinio) bendravimo procesui budingas aksiomas, kuriu suvokimas butinas kiekvienam darbuotojui, bendraujanciam multikulturineje aplinkoje. 1.Siekiant suprasti sociokulturinio bendravimo poreiki, butinas skirtingumo principo suvokimas ir priemimas. Tai rei?kia, jog efektyvus komunikatorius turetu teigiamai priimti kulturinius skirtumus ir interpretuoti juos kaip plotme, kurios pa?inimas padeda ugdyti reikalingus bendravimo igud?ius, iveikti nesusipratimus ir gerinti bendravimo kokybe. 2.Sociokulturini bendravima sudaro ne tik turinys, bet ir forma. Svarbu ne tik tai, ka sakome, taciau kaip tai darome. Komunikacijos turinys ir forma itakoja tarpusavio santykius, kurie ypatingai svarbus sociokulturinio bendravimo efektyvumui. Pasitikejimu gristi santykiai tai ?ingsnis link verslo sekmes tiek vienai, tiek kitai ?aliai. 3.Prisitaikymas prie kulturos yra sociokulturinio bendravimo dalis. Atliktu tyrimu rezultatai rodo, jog sociokulturinio bendravimo sekme priklauso nuo komunikatoriaus gebejimu prisitaikyti prie besikeicianciu salygu ir naujos kulturines aplinkos. 4.Asmenines komunikacijos stilius daro itaka sociokulturinio bendravimo procesui. Vienaip ar kitaip mintis rei?kiantis komunikatorius gali formuoti ivairius psichologinius vaidmenis: draugo, patarejo, tarpininko, kritiko, klausanciojo, informacijos pateikejo ir pan. Nuo ?iu vaidmenu betarpi?kai priklauso tarpusavio santykiai. 5.Socialinis bendravimas gali buti nesekmingas. Netgi turint gerus sociokulturinio bendravimo igud?ius, gali nepasisekti komunikuojant. Da?niausiai sekasi tiems, kurie stengiasi bendrauti, atsi?velgdami i kulturu skirtumus. (2, p. 57-59)Du svarbius tarptautinio verslo praktikos principus pateikia amerikietis R.Gesteland: Tarptautiniame versle manoma, kad pardavejas taikosi prie pirkejo. Sudarant tarptautini sanderi pirkejo padetis yra palankesne. Jis gali nepaisyti kulturiniu skirtumu, nebent noretu deretis del kuo palankesniu salygu). Tarptautiniame versle yra tikimasi, kad atvykelis taikysis prie vietos paprociu.(1, p. 205)Remiantis ?iais pagrindiniais sociokulturinio bendravimo vystymo principais, kituose darbo skyriuose nagrinejami Lietuvos ir Did?iosios Britanijos imoniu darbuotoju sociokulturinio bendravimo ypatumai, stengiantis i?ry?kinti dvieju kulturu atstovu skirtumus ir ju salygojamus komunikacinius barjerus. 2.D. Britanijos ir Lie uvos verslo kulturu pa?inimo modelis Dvieju pasirinktu kulturu nagrinejimui ?ioje darbo dalyje yra pateikiamas komunikacijos sociokulturineje aplinkoje modelis (?r. 1 pav.), orientuotas i sociokulturini komunikacijos efektyvuma. ?is modelis i?rei?kia supratima apie tai, jog komunikacija itakoja ankstesnes sociokulturines interakcijos patirtis, formuojanti bendravimo klimata A individui. Del sociokulturinio bendravimo klimato tarpusavio interakcijos su B individu, gautos informacijos bei tarpusavio santykiu interakcijos metu su kitos kulturos atstovu B, individas A arba pana?iai suvokia sociokulturinio bendravimo aplinka, arba jo po?iuris ?ios aplinkos at?vilgiu pasikeicia. Po interakcijos su individu B, individas susidaro nuomone apie komunikacija ir jos pasekmes. Jei toji komunikacija yra efektyvi, tiketina, jog ateityje tarpusavio santykiai stipres, o komunikacija vyks bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikejimo salygomis. Ankstesne sociokulturines interakcijos patirtisSociokulturinio bendravimo klimatas A individuiSociokulturinio bendravimo klimatas, sukurtas A ir B interakcijos metuSociokulturiniai santykiai ir informacija tarp A ir BKanalasSociokulturinio bendravimo klimatas A individuiSociokultu-rines pasekmesSociokulturinis efektyvumas 1 pav. Sociokulturines komunikacijos modelis (2, p. 55)?iame kursiniame darbe nagrinejamas Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu santykis, i?ry?kinant susitikimu organizavimo aspekta. Pritaikant pateikta komunikacini modeli, i? esmes ketinama nagrineti dvi sritis:1)sociokulturines interakcijos patirti ir budus, kuriais ?ioje patirtis yra formuojama;2)sociokulturinio bendravimo klimata ir santykius besiformuojancius Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo imoniu atstovu interakcijos metu (susitikimu organizavimo aspektas). Kadangi praktinis tyrimas nera atliekamas, sociokulturines interakcijos tarp dvieju kulturu atstovu pasekmes galima isivaizduoti hipoteti?kai, numatant galimas interakcijos alternatyvas ir ju vystymosi padarinius. Bob Cratchit's family EssayNelygybe, ypac rasine, pasirei?kia ir Did?iojoje Britanijoje. Atvykusiems ?monems, neretai tenka dirbti fizini darba ir yra sunku gauti gerai apmokamo specialisto ar vadovo darba. Del ?ios prie?asties verta laikytis ?iu principu: susipa?inti su vietos protokolu ir rodyti derama pagarba auk?tesni statusa turintiems organizacijos nariams; vystyti ekspertines ?inias, kurios vertinamos formalesnese kulturose; organizacijos atstovavima patiketi auk?to rango darbuotojui vyrui. Laiko traktavimas. Laiko traktavimo po?iuriu i?skiriamos monochroni?kos ir polichroni?kos kulturos. Monochroni?kose kulturose vertinamas punktualumas, atitikimas nustatytiems terminams. Tiek Did?iosios Britanijos, tiek Lietuvos kulturos yra vidutini?kai monochroni?kos, todel velavimas yra nemandagumo ?enklas, galintis sukomplikuoti dalykinius santykius. Punktualumas ?iuo atveju rei?kia patikimuma. Neverbalinio elgesio ekspresyvumas. Tarptautiniame versle skirtingu kulturu atstovu deryboms daugiausia sunkumu kelia keturi kuno kalbos aspektai:Asmenine erdvePrisilietimaiAkiu kontaktasKuno judesiai ir gestai. (1, p. 213)Tiek Lietuvoje, tiek Did?iojoje Britanijoje reikia tureti omenyje, jog tinkamas atstumas dalykiniams pokalbiams yra apie 40 60 cm. Ma?esnio atstumo laikymasis gali sukelti nepatogumo jausma pa?nekovui. Da?niausias fizinis kontaktas susitikimu metu tai rankos paspaudimas. Dalykiniuose susitikimuose su Did?iosios Britanijos atstovais nevertetu per ilgai ir stipriai spausti rankos. Did?iojoje Britanijoje priimtinas paprastas ir santurus rankos paspaudimas. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranka. Susitikus su u?sienio prekybos partnerio ?mona, nuo rankos paspaudimo reiketu susilaikyti. Jei grupei ?moniu pristatomas kolega, pirmiausia patartina pristatyti kolega vyriausiam, auk?ciausias pareigas u?imanciam grupes atstovui. Kuomet susitinkama pirma karta su Did?iosios Britanijos kulturos atstovais, patartina naudoti vidutini?ko lygio akiu kontakta. Dalykiniuose susitikimuose akiu kontakto i?laikymas rodo ?alies susidomejima. Nepatartinas nuolatinis akiu kontaktas, kuris gali buti palaikomas i?uliu. Santurumu pasi?ymintys Did?iosios Britanijos atstovai susilaiko nuo ekspresyviu gestu ar kitu kuno judesiu. Pana?iai reiketu elgtis ir Lietuvos verslininkams. Ribota gestikuliacija, kuno judesiu valdymu Did?iosios Britanijos atstovams asocijuojasi su susikaupimu, rimtumu ir patikimumu. 3.2 Susitikimu organizavimo tarp Lietuvos ir Did?iosios Britanijos kulturos atstovu praktiniai aspektai Remiantis dvieju kulturu analize bei mokslineje literaturoje rasta med?iaga, toliau ketinama trumpai aptarti praktinius susitikimu tarp Lietuvos ir Did?iosios Britanijos atstovu klausimus. Pasirengimas susitikimui. Del Did?iosios Britanijos verslininku grie?to laiko traktavimo, susitikimus butina planuoti ir jiems rengtis i? anksto. Iprastai dienotvarkes planavimu u?siima padejejai, pavaduotojai ir sekretores, kurie derina reikalus su kita puse, perduoda informacija savo vadovui, veliau velgi skambina kitos puses atstovams. Tokia tvarka neturetu stebinti. Planuojant laika, reiketu ispeti britu kolegas apie tai, kiek laiko ir kuriems klausimas ketinama skirti laika. Tai rodo dalyki?kuma, kuris Did?iojoje Britanijoje yra vertinamas. Britai megsta buti padeties ?eimininkais, todel nepatartina diktuoti susitikimo tempo, krypties. Susitikimo detalus planavimas ?ioje srityje gali buti labai naudingas. (4, p. 59)Roliu susitikimo metu i?siai?kinimas. Susitikimuose su britais, ju puseje gali dalyvauti ir i dienotvarke neitraukti asmenys. Tai gali buti sekretore, ry?iu su visuomene atstovas, prekybos skyriaus darbuotojas ar juriskonsultantas. Labai sunku nuspresti pagal britu am?iu, apsirengimo stiliu tai, kuris yra vadovas ir kokia jo role visoje organizacijoje. Tiesioginiu diskusiju metu i ?iuos klausimus galima lengvai rasti atsakymus, jei u?duodami atitinkamos srities ir svarbos klausimai. Prisistatymas. Prisistatymo metu patartina neskubeti, per daug negestikuliuoti, geriau buti kukliu ir dalyki?ku. Patartina pirmiausia pasisveikinti su britu delegacijos vadovu. Jei susitikima tenka vesti Lietuvos atstovams, pirmiausia turetu prisistatyti vadovas, veliau jis turetu pristatyti savo kolegas, ju pareigas ir darbo sriti. Per posed?ius verslo reikalais i? prad?iu elgiasi labai oficialiai ir vardais ima vadintis tik po keliu susitikimu. Britai megsta pasirodyti ?eimos ?monemis, todel susitikimu pertraukeliu metu tinka kalbeti apie vaikus, atostogas ir prisiminimus. Did?iojoje Britanijoje humoras per dalykinius posed?ius yra svarbus elementas, tad patartina atvykti su nema?a anekdotu ir juodingu istoriju atsarga. Britai laukia, kad i ju anekdota butu atsakoma anekdotu. Tokiu budu sukuriama palanki bendravimui atmosfera. (5, p. 180)Susitikimo aplinkos organizavimas. Kaip paprastai, britai stengiasi sukurti neutralia aplinka, patogia abiem ?alims. Jeigu tenka susitikima organizuoti lietuviams, patartina stengtis greitai ir dalyki?kai patenkinti visas britu reikmes, iskaitant aprupinima maistu ir gerimu, kanceliarijos reikmenimis. Derejimasis su britais. Nors ai?kiai apibre?tu taisykliu del derybu su britais nera, reiketu ap?velgti kai kuriuos esminius klausimus. Absoliutus ir kategori?kas atsisakymas yra nenaudingas ?ingsnis. Jei yra galimybe nusileisti, geriau taip padaryti, u?simenant, jog tokio ?ingsnio tikimasi ir i? kitos derybininku puses. Jei yra dalyku, kuriu reikia primygtinai reikalauti, patartina elgtis ramiai ir tvirtai to siekti nenaudojant grasinimu ar ultimatumu. Jeigu u?laikyti britus derybose ilgiau, jie gali nusileisti. Dauguma britu yra isitikine, jog del komercinio sanderio neverta atsisakyti tokiu malonumu kaip pavalgymas ar miegas. Vis tik pernelyg akivaizdus spaudimas yra nepatartinas. Derybos da?niausiai baigiasi ranku paspaudimais ir ?odiniais susitarimais, kurie traktuojami visai rimtai. Vis tik tai nera garantija, kad atitinkami kontraktai bus pasira?yti ir sanderis bus igyvendintas. Britanijoje, kaip ir visose ?alyse, sanderis teisi?kai isigalioja tik tuomet, kai jis ai?kiai i?destomas ra?ytinio dokumento pavidalu ir pasira?omas abieju derybininku pusiu. Britai megsta i?samius, tikslius ir ai?kius kontraktus. Derybose del kontrakto, kurios salygos numato, kad gincai ir ie?kiniai sprend?iami pagal Did?iojoje Britanijoje galiojancius istatymus, patartina pasira?yti tik pasikonsultavus su britu juristu. (4, p. 62-64)Susitikimo pabaiga. Nors britai grie?tai traktuoja laika, jie vengia pirmieji parodyti tai, jog nori baigti susitikima. Ju nenora patiems skelbti renginio pabaiga galima paai?kinti vengimu pasirodyti nemandagiems. Jei ai?kiai juntamas betikslis u?testumas ir prasideda plepejimas, galima subtiliai imtis iniciatyvos pasiulant susitikima baigti. Galima u?siminti, jog ?iandien dar turite neu?baigtu reikalu, todel greiciausiai ?iai dienai pakaks. Praktines rekomendacijos del susitikimu organizavimo. I pasitarima geriau atvykti keliomis minutemis anksciau ir pasikalbeti su britais neutraliomis, neipareigojanciomis frazemis. Atejus numatytam laikui, nedelsti pradeti susitikimo, nesibla?kyti ir neskubeti. Prisistatyti paciam kaip vadovui, pristatyti kolegas, ju pareigas ir veiklos sriti. Trumpai ap?velgti tema. Apibudinti tikslus tos dienos ir konkretaus laikotarpio. Pasitarima testi pagal iprastus formalumus. Buti dalyki?ku, taciau nenurodineti ir nesielgti stacioki?kai. Skirti pakankamai laiko klausimams ir kritinems pastaboms. Pabaigoje apibendrinti rezultatus ir pareik?ti savo nuomone. Ap?velgti numatomu veiksmu plana, galutinius terminus. Po pasitarimo patartina parengti anotacija ar tarnybini ra?ta apie susitikimo rezultatus. (4, p. 61). i?vadosNorint pasiekti geresniu rezultatu, tarptautiniame versle reikia suvokti, jog skirtingu ?aliu ?mones yra skirtingi. Neu?tenka vien ?inoti bendraji verslo etiketa. Bendravime yra svarbus ir turinys, ir forma. Jei komunikatorius sugeba prisitaikyti prie svetimos kulturos, tiketina, jog jam labiau seksis sociokulturines komunikacijos atveju. Daug priklauso nuo komunikatoriaus gebejimu tinkama reik?ti savas mintis ir numatyti galimas ?moniu, su kuriais jam tenka bendrauti, reakcijas. Mokslininkai pa?ymi, jog tarpkulturine komunikacija gali buti nesekminga. Tarptautine komunikacija su u?sienio verslo organizacija galima traktuoti kaip nuoseklu procesa, kuriame sekme priklauso nuo abieju komunikuojanciu pusiu. Jei kiekvienas komunikatorius gerai pa?ista svetima kultura ir yra sukaupes didele sociokulturinio bendravimo patirti, efektyvios komunikacijos tikimybe yra didele. Skirtingu kulturu interakcija keicia bendraujanciuju supratima apie kitos kulturos atstovus. Kuo da?nesne interakcija, tuo ma?iau nesusipratimu tarp komunikuojanciuju. Svarbu po kiekvienos interakcijos pabandyti i?velgti tai, ko anksciau nemateme, arba tai, kas nebuvo gerai pastebima. Tai galimybe tobulinti savo sociokulturines srities ?inias. Kadangi nagrinetos Europos valstybes, did?iuliu skirtumu nepastebeta, taciau Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu yra skirtumu. Nors apie daugelis apie britus galvoja kaip apie santurius ir snobi?kus ?mones, taciau tai darbe atsiskleide tik i? dalies. Hofstede keturiu kulturiniu dimensiju nagrinejimas rodo, jog britai pasi?ymi individualizmu, ?emu neapibre?tumo vengimo laipsniu. Lietuvos kulturos atstovu didesnis neapibre?tumo vengimo laipsnis ir ?emesnis individualizmas rodo lietuvius kai kuriomis situacijomis esant nery?tingais, stokojanciais iniciatyvos, vengianciais keistis ?monemis. Verslo susitikimu metu patartina Lietuvos verslo atstovams buti santuriais, pasitikinciais ir dalyki?kais. Pernelyg didele gestikuliacija, nuolatinis akiu kontaktas yra nepageidaujami. Verslo susitikimus reikia detaliai suplanuoti, numatyti darbotvarke. Jei sustikimas organizuojamas Lietuvos atstovu pastangomis, patartina aprupinti britus maistu, gerimu ir visomis kitomis priemonemis, kurios rodytu esant Lietuvos partnerius esant i?valgiais ir rimtais ?monemis. Lietuviu inicijuotas partneriu skubinimas nepatartinas. Spaudimas del sprendimu priemimo gali buti naudojamas, taciau perlenkti lazdos nevertetu. Britai vertina punktualuma, todel velavimas ma?ina veluojanciuju presti?a. literaturos sara?as1.Ausmaniene N. Tarpkulturiniai bendravimo skirtumai / Bendravimo psichologija. Kaunas, 2001, p. 226. ISBN 9955-09-033-2. 2.Bar?auskiene V. Dalykine komunikacija. Kaunas, 2002, p. 237. ISBN 9955-09-112-6. 3.Bar?auskiene V., Januleviciute B. ?mogi?kieji santykiai. Kaunas, 1999. p. 387. ISBN 9986-13-715-2. 4.Harper T. Prie? Jus Jungtine Karalyste. Vadovas britu verslui, paprociams ir elgesio taisyklems pa?inti. Kaunas, 2000, p. 111. ISBN 5-430-03050-3. 5.Lewis R.D. Kulturu sandura. Kaip sekmingai bendrauti su kitu kulturu atstovais. 1994, p. 432. ISBN 1-85788-087-0. 6.Paulauskaite N., Vanagas P. Organizacijos kulturos tyrimas igyvendinant visuotines kokybes vadyba. Kaunas, 1998, p. 108. 7.Irvin J.L. Modern Britain. An introduction. 3rd ed. London, 1994, p. 171. 8.ODriscoll J. Britain. The country and its people. Oxford, 1997, p. 224. 9.Findings for Lithuanian cultural dimensions. Audra I. Mockaitis. Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai, 2001.20 ISSN 1392-1142.