LIETUVOS IR DIDIOSIOS BRITANIJOS VERSLO KULTU Essay Example For Students

LIETUVOS IR DID?IOSIOS BRITANIJOS VERSLO KULTU Essay RU ATSTOVU TARPKULTURINE KOMUNIKACIJA:SUSITIKIMU ORGANIZAVIMO ASPEKTASKursinis darbasturinysIVADAS. 31.TARPKULTURINES KOMUNIKACIJOS ESME. 41.1Komunikacijos efektyvumas sekmingos organizacijos veiklos prielaida. 41.2Bendri tarpkulturinio bendravimo pa?inimo principai 42.D. Britanijos ir Lietuvos verslo kulturu pa?inimo modelis. 72.1Sociokulturines interakcijos patirtis. 82.2Sociokulturinio bendravimo klimatas interakcijos metu. 103.SUSitikimU ORGANIZAVIMAS. 113.1Sociokulturines patirties formavimas. 113.1.1D. Britanijos ir Lietuvos kulturu palyginimas pagal Hofstede dimensijas. 113.1.2R.Gesteland kulturu klasifikacija. 123.2Susitikimu organizavimo tarp Lietuvos ir Did?iosios Britanijos kulturos atstovu praktiniai aspektai 14i?vados. 17literaturos sara?as. 18IVADASTemos aktualumas. Globalizacijos salygomis vis daugiau ne tik dideliu, taciau ir ma?u imoniu ry?tasi i?naudoti savo potenciala u?sienio rinkose. ?iam tikslui butinas ne tik u?sienio ?alies, kurioje ketinama pletoti versla, ek onominiu, teisiniu, socialiniu, taciau kartu ir toje ?alyje galiojanciu kulturiniu nuostatu, vertybiu, elgesio manieru, verslo etiketo taisykliu pa?inimas ir i?manymas. Tenka isisavinti tai, jog dirbame su ?monemis, o tarpusavio santykiai yra vienas svarbiausiu faktoriu itakojanciu verslo sekme. Nuo to, kaip sugebesime u?megzti ir palaikyti dalykinius santykius, deretis ir pritapti vieni prie kitu priklauso tai, ar tarpusavio santykiai peraugs i ilgalaiki bendradarbiavima, ar tai bus tik vienkartinis sandoris, po kurio nei vienai, nei kitai ?aliai nesinores turetu bendru reikalu su tuo paciu partneriu. ?iame darbe kalbama apie Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu atstovu komunikacija, nagrinejant susitikimu organizavimo aspekta. Did?ioji Britanija pasirinkta neatsitiktinai. Tai Europos Sajungos nare, su kuria Lietuva palaiko glaud?ius santykius. 2002 m. I Did?iaja Britanija eksportas i? Lietuvos sudare daugiau kaip 12 proc. viso eksporto. Did?ioji Britanija yra did?iausias Lietuvos eksporto partneris. Lietuvai integruojantis i bendraja Europos Sajungos rinka, galima tiketis dar glaudesnio bendradarbiavimo su Did?iaja Britanija. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. Did?ioji Britanija investavo Lietuvoje daugiau kaip 900.000 Lt. Tai penktasis rodiklis pagal tiesioginiu u?sienio investiciju dydi. Problema. Problemi?ka yra tai, jog pasirengusiai eiti i Did?iosios Britanijos rinka stinga ?iniu apie ?ios ?alies kulturine aplinka. Kartais imoniu vadovai tiesiog pasikliauja savo ?iniomis, laikydami, jog svarbiausias dalykas tarpkulturineje komunikacijoje yra u?sienio kalbos ?inojimas. Praktika rodo, jog kulturiniai tautu skirtumai yra ypatingai svarbus komunikacijos aspektas, galintis ?ymia dalimi itakoti komunikacijos efektyvuma. Tikslas. Darbo tikslas verslo susitikimu organizavimo aspektu i?nagrineti Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu pana?umus ir skirtumus. Darbo u?daviniai. Siekiant darbo tikslo, darbui keliami u?daviniai:nagrineti bendrus tarpkulturines komunikacijos pa?inimo klausimus;pateikti tarpkulturines komunikacijos modeli, pagal kuri butu galima atlikti Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu lyginamaja analize. Lietuvos imoniu vadovams pateikti praktinius patarimus del susitikimu organizavimo su Did?iosios Britanijos verslo kulturos atstovais. Naudojama literatura. Darbo atlikimui naudojamas mokslines literaturos analizes metodas. Darbas yra teorinio pobud?io. 1.TARPKULTURINES KOMUNIKACIJOS ESME1.1 Komunikacijos efektyvumas sekmingos organizacijos veiklos prielaida Bendriausiu po?iuriu, komunikacija galima interpretuoti kaip reik?minga pasikeitima informacija, perduodant ?inia. (3, p. 15) Atrodytu paprasta: u?koduoji ?inia, pasirenki perdavimo kanala, persiunti ir lauki gri?tamojo ry?io. Vis tik i? ?alies paprastai atrodanti komunikacijos schema slepia savyje daugeli pavoju. ?is pavojus tai siuntejo prasmes netinkamas iifravimas ir interpretavimas ?inios gavejo akimis, o tai gali radikaliai itakoti visa komunikacijos grandine. Buityje komunikacijos (bendravimo) klaidos gali salygoti nesusipratimus ar konfliktus, kuriuos asmeniniu pastangu deka ilgainiui galima i?spresti. Kai kalbama apie dalykine komunikacija, cia klaidos taipogi pasitaiko, taciau ju pasekmes jau kur kas didesnio masto. Dalykines komunikacijos efektyvumas tai butina prielaida sekmingam organizacijos gyvavimui, todel ivairus autoriai nuolat akcentuoja butinybe mokytis perduoti savas ?inias tinkamai jas koduojant, parenkant teisingus perdavimo kanalus. ?velgiant i? kitos puses, gautos ?inios iifravimas ir interpretacija priklauso nuo gavejo sukaupto patyrimo, jo busenos tuo metu, sugebejimo priimti ir teisingai suvokti siuntejo ?inia. Didele itaka komunikacijos procesui turi skirtumai tarp siuntejo ir gavejo, skirtingas problemu suvokimo laipsnis, subjektyvus po?iuris ar nusistatymas vienas kito at?vilgiu. (3, p. 21) Dar sudetingesnes salygos komunikacijai yra tuomet, kai bendrauja skirtingu kulturu atstovai. Vykstant globalizacijos procesams, daugelis verslo organizaciju ry?tasi i?bandyti savo jegas tarptautinese rinkose, todel ju darbuotojams tenka ivaldyti ivairiausius komunikacinius gebejimus, pradedant ?alies, su kuria ketinama bendradarbiauti, kalbos mokejimu ir baigiant toje ?alyje priimtu verslo etiketo taisykliu detaliu pa?inimu. ?ias ir kitas tarpkulturinio bendravimo ?inias lengviau isisavinti, jei suprantami bendrieji tarpkulturinio bendravimo pa?inimo principai, padedantys orientuotis ivairiausiose socialinese aplinkose. Apie tokius principus kalbama kitame darbo skyriuje. 1.2Bendri tarpkulturinio bendravimo pa?inimo principai Tarpkulturines komunikacijos klausimus gvildenantys autoriai pa?ymi, jog tarpkulturinio bendravimo nagrinejimas turi remtis giliu atskiru bendraujanciu ?aliu kulturu pa?inimu. ?is klausimas komplikuotas ir sudetingas del keliu prie?asciu. Viena vertus, kiekvienas ?mogus priklauso kelioms kulturoms. Bendriausiu po?iuriu, ?mogus priklauso kulturai, kuri budinga jo ?aliai. Vis tik neverta pamir?ti, jog yra ir kitokiu kulturiniu grupiu: etniniu, religiniu, broliju, moteru draugiju ar profesionaliu bendruomeniu, turinciu bendra kalba, paprocius, normas ir vertybes. Verslo prasme, kulturos apibre?imas yra problemi?kas, nes ?alies verslo kultura paprastai skiriasi nuo bendros kulturos. Nelson (1990 m.) teigia, jog verslo kultura sudaro kalba, religija, vertybes ir pa?iuros, teise, i?silavinimas, politika, technologija, socialines organizacijos, kurios atskirose kulturose skiriasi. Organizacija taip pat vysto ir palaiko savita kultura. Taigi kultura pasirei?kia ivairiose socialinese grupese, besiskirianciose viena nuo kitos nariu skaiciumi, kulturos stabilumu, sudetimi, sudetingumu, atvirumu ir kitomis savybemis. Antra vertus, visumines kulturos ir jos elementu gilus pa?inimas yra sudetingas u?davinys, reikalaujantis laiko, ?mogi?kojo darbo i?tekliu bei praktines bendravimo tarpkulturineje aplinkoje patirties. Verslo tarptautinese rinkose sekme betarpi?kai priklauso nuo bendradarbiaujanciu ?aliu darbuotoju kompetencijos tarpkulturinio bendravimo srityje. Ivairiomis dimensijomis kultura nagrinejantys autoriai pa?ymi, jog kultura i?mokstama, taciau tai ilgalaikiu sisteminiu pastangu reikalaujantis darbas. Trecia vertus, kulturos yra dinamines nuolatos kintancios sistemos. Tai, ka su?inome apie viena kultura skaitydami de?imties metu senumo knygas, gali netikti ?iandien. Nors pagrindiniai kulturiniai elementai kinta i? leto, taciau globalizacija vis labiau itakoja kiekvienos ?iuolaikines valstybes kultura. Ne veltui gvildenami Cocalizacijos ar McDonaldizacijos klausimai, aptariamas Vakarieti?kosios kulturos materializmo principu isigalejimas, keiciantis daugelio kulturu normas, vertybes. V.Bar?auskiene, remdamasi ivairiu autoriu nuomone, apibendrina tarpkulturinio (sociokulturinio) bendravimo procesui budingas aksiomas, kuriu suvokimas butinas kiekvienam darbuotojui, bendraujanciam multikulturineje aplinkoje. 1.Siekiant suprasti sociokulturinio bendravimo poreiki, butinas skirtingumo principo suvokimas ir priemimas. Tai rei?kia, jog efektyvus komunikatorius turetu teigiamai priimti kulturinius skirtumus ir interpretuoti juos kaip plotme, kurios pa?inimas padeda ugdyti reikalingus bendravimo igud?ius, iveikti nesusipratimus ir gerinti bendravimo kokybe. 2.Sociokulturini bendravima sudaro ne tik turinys, bet ir forma. Svarbu ne tik tai, ka sakome, taciau kaip tai darome. Komunikacijos turinys ir forma itakoja tarpusavio santykius, kurie ypatingai svarbus sociokulturinio bendravimo efektyvumui. Pasitikejimu gristi santykiai tai ?ingsnis link verslo sekmes tiek vienai, tiek kitai ?aliai. 3.Prisitaikymas prie kulturos yra sociokulturinio bendravimo dalis. Atliktu tyrimu rezultatai rodo, jog sociokulturinio bendravimo sekme priklauso nuo komunikatoriaus gebejimu prisitaikyti prie besikeicianciu salygu ir naujos kulturines aplinkos. 4.Asmenines komunikacijos stilius daro itaka sociokulturinio bendravimo procesui. Vienaip ar kitaip mintis rei?kiantis komunikatorius gali formuoti ivairius psichologinius vaidmenis: draugo, patarejo, tarpininko, kritiko, klausanciojo, informacijos pateikejo ir pan. Nuo ?iu vaidmenu betarpi?kai priklauso tarpusavio santykiai. 5.Socialinis bendravimas gali buti nesekmingas. Netgi turint gerus sociokulturinio bendravimo igud?ius, gali nepasisekti komunikuojant. Da?niausiai sekasi tiems, kurie stengiasi bendrauti, atsi?velgdami i kulturu skirtumus. (2, p. 57-59)Du svarbius tarptautinio verslo praktikos principus pateikia amerikietis R.Gesteland: Tarptautiniame versle manoma, kad pardavejas taikosi prie pirkejo. Sudarant tarptautini sanderi pirkejo padetis yra palankesne. Jis gali nepaisyti kulturiniu skirtumu, nebent noretu deretis del kuo palankesniu salygu). Tarptautiniame versle yra tikimasi, kad atvykelis taikysis prie vietos paprociu.(1, p. 205)Remiantis ?iais pagrindiniais sociokulturinio bendravimo vystymo principais, kituose darbo skyriuose nagrinejami Lietuvos ir Did?iosios Britanijos imoniu darbuotoju sociokulturinio bendravimo ypatumai, stengiantis i?ry?kinti dvieju kulturu atstovu skirtumus ir ju salygojamus komunikacinius barjerus. 2.D. Britanijos ir Lie uvos verslo kulturu pa?inimo modelis Dvieju pasirinktu kulturu nagrinejimui ?ioje darbo dalyje yra pateikiamas komunikacijos sociokulturineje aplinkoje modelis (?r. 1 pav.), orientuotas i sociokulturini komunikacijos efektyvuma. ?is modelis i?rei?kia supratima apie tai, jog komunikacija itakoja ankstesnes sociokulturines interakcijos patirtis, formuojanti bendravimo klimata A individui. Del sociokulturinio bendravimo klimato tarpusavio interakcijos su B individu, gautos informacijos bei tarpusavio santykiu interakcijos metu su kitos kulturos atstovu B, individas A arba pana?iai suvokia sociokulturinio bendravimo aplinka, arba jo po?iuris ?ios aplinkos at?vilgiu pasikeicia. Po interakcijos su individu B, individas susidaro nuomone apie komunikacija ir jos pasekmes. Jei toji komunikacija yra efektyvi, tiketina, jog ateityje tarpusavio santykiai stipres, o komunikacija vyks bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikejimo salygomis. Ankstesne sociokulturines interakcijos patirtisSociokulturinio bendravimo klimatas A individuiSociokulturinio bendravimo klimatas, sukurtas A ir B interakcijos metuSociokulturiniai santykiai ir informacija tarp A ir BKanalasSociokulturinio bendravimo klimatas A individuiSociokultu-rines pasekmesSociokulturinis efektyvumas 1 pav. Sociokulturines komunikacijos modelis (2, p. 55)?iame kursiniame darbe nagrinejamas Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu santykis, i?ry?kinant susitikimu organizavimo aspekta. Pritaikant pateikta komunikacini modeli, i? esmes ketinama nagrineti dvi sritis:1)sociokulturines interakcijos patirti ir budus, kuriais ?ioje patirtis yra formuojama;2)sociokulturinio bendravimo klimata ir santykius besiformuojancius Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo imoniu atstovu interakcijos metu (susitikimu organizavimo aspektas). Kadangi praktinis tyrimas nera atliekamas, sociokulturines interakcijos tarp dvieju kulturu atstovu pasekmes galima isivaizduoti hipoteti?kai, numatant galimas interakcijos alternatyvas ir ju vystymosi padarinius. Bob Cratchit's family EssayNelygybe, ypac rasine, pasirei?kia ir Did?iojoje Britanijoje. Atvykusiems ?monems, neretai tenka dirbti fizini darba ir yra sunku gauti gerai apmokamo specialisto ar vadovo darba. Del ?ios prie?asties verta laikytis ?iu principu: susipa?inti su vietos protokolu ir rodyti derama pagarba auk?tesni statusa turintiems organizacijos nariams; vystyti ekspertines ?inias, kurios vertinamos formalesnese kulturose; organizacijos atstovavima patiketi auk?to rango darbuotojui vyrui. Laiko traktavimas. Laiko traktavimo po?iuriu i?skiriamos monochroni?kos ir polichroni?kos kulturos. Monochroni?kose kulturose vertinamas punktualumas, atitikimas nustatytiems terminams. Tiek Did?iosios Britanijos, tiek Lietuvos kulturos yra vidutini?kai monochroni?kos, todel velavimas yra nemandagumo ?enklas, galintis sukomplikuoti dalykinius santykius. Punktualumas ?iuo atveju rei?kia patikimuma. Neverbalinio elgesio ekspresyvumas. Tarptautiniame versle skirtingu kulturu atstovu deryboms daugiausia sunkumu kelia keturi kuno kalbos aspektai:Asmenine erdvePrisilietimaiAkiu kontaktasKuno judesiai ir gestai. (1, p. 213)Tiek Lietuvoje, tiek Did?iojoje Britanijoje reikia tureti omenyje, jog tinkamas atstumas dalykiniams pokalbiams yra apie 40 60 cm. Ma?esnio atstumo laikymasis gali sukelti nepatogumo jausma pa?nekovui. Da?niausias fizinis kontaktas susitikimu metu tai rankos paspaudimas. Dalykiniuose susitikimuose su Did?iosios Britanijos atstovais nevertetu per ilgai ir stipriai spausti rankos. Did?iojoje Britanijoje priimtinas paprastas ir santurus rankos paspaudimas. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranka. Susitikus su u?sienio prekybos partnerio ?mona, nuo rankos paspaudimo reiketu susilaikyti. Jei grupei ?moniu pristatomas kolega, pirmiausia patartina pristatyti kolega vyriausiam, auk?ciausias pareigas u?imanciam grupes atstovui. Kuomet susitinkama pirma karta su Did?iosios Britanijos kulturos atstovais, patartina naudoti vidutini?ko lygio akiu kontakta. Dalykiniuose susitikimuose akiu kontakto i?laikymas rodo ?alies susidomejima. Nepatartinas nuolatinis akiu kontaktas, kuris gali buti palaikomas i?uliu. Santurumu pasi?ymintys Did?iosios Britanijos atstovai susilaiko nuo ekspresyviu gestu ar kitu kuno judesiu. Pana?iai reiketu elgtis ir Lietuvos verslininkams. Ribota gestikuliacija, kuno judesiu valdymu Did?iosios Britanijos atstovams asocijuojasi su susikaupimu, rimtumu ir patikimumu. 3.2 Susitikimu organizavimo tarp Lietuvos ir Did?iosios Britanijos kulturos atstovu praktiniai aspektai Remiantis dvieju kulturu analize bei mokslineje literaturoje rasta med?iaga, toliau ketinama trumpai aptarti praktinius susitikimu tarp Lietuvos ir Did?iosios Britanijos atstovu klausimus. Pasirengimas susitikimui. Del Did?iosios Britanijos verslininku grie?to laiko traktavimo, susitikimus butina planuoti ir jiems rengtis i? anksto. Iprastai dienotvarkes planavimu u?siima padejejai, pavaduotojai ir sekretores, kurie derina reikalus su kita puse, perduoda informacija savo vadovui, veliau velgi skambina kitos puses atstovams. Tokia tvarka neturetu stebinti. Planuojant laika, reiketu ispeti britu kolegas apie tai, kiek laiko ir kuriems klausimas ketinama skirti laika. Tai rodo dalyki?kuma, kuris Did?iojoje Britanijoje yra vertinamas. Britai megsta buti padeties ?eimininkais, todel nepatartina diktuoti susitikimo tempo, krypties. Susitikimo detalus planavimas ?ioje srityje gali buti labai naudingas. (4, p. 59)Roliu susitikimo metu i?siai?kinimas. Susitikimuose su britais, ju puseje gali dalyvauti ir i dienotvarke neitraukti asmenys. Tai gali buti sekretore, ry?iu su visuomene atstovas, prekybos skyriaus darbuotojas ar juriskonsultantas. Labai sunku nuspresti pagal britu am?iu, apsirengimo stiliu tai, kuris yra vadovas ir kokia jo role visoje organizacijoje. Tiesioginiu diskusiju metu i ?iuos klausimus galima lengvai rasti atsakymus, jei u?duodami atitinkamos srities ir svarbos klausimai. Prisistatymas. Prisistatymo metu patartina neskubeti, per daug negestikuliuoti, geriau buti kukliu ir dalyki?ku. Patartina pirmiausia pasisveikinti su britu delegacijos vadovu. Jei susitikima tenka vesti Lietuvos atstovams, pirmiausia turetu prisistatyti vadovas, veliau jis turetu pristatyti savo kolegas, ju pareigas ir darbo sriti. Per posed?ius verslo reikalais i? prad?iu elgiasi labai oficialiai ir vardais ima vadintis tik po keliu susitikimu. Britai megsta pasirodyti ?eimos ?monemis, todel susitikimu pertraukeliu metu tinka kalbeti apie vaikus, atostogas ir prisiminimus. Did?iojoje Britanijoje humoras per dalykinius posed?ius yra svarbus elementas, tad patartina atvykti su nema?a anekdotu ir juodingu istoriju atsarga. Britai laukia, kad i ju anekdota butu atsakoma anekdotu. Tokiu budu sukuriama palanki bendravimui atmosfera. (5, p. 180)Susitikimo aplinkos organizavimas. Kaip paprastai, britai stengiasi sukurti neutralia aplinka, patogia abiem ?alims. Jeigu tenka susitikima organizuoti lietuviams, patartina stengtis greitai ir dalyki?kai patenkinti visas britu reikmes, iskaitant aprupinima maistu ir gerimu, kanceliarijos reikmenimis. Derejimasis su britais. Nors ai?kiai apibre?tu taisykliu del derybu su britais nera, reiketu ap?velgti kai kuriuos esminius klausimus. Absoliutus ir kategori?kas atsisakymas yra nenaudingas ?ingsnis. Jei yra galimybe nusileisti, geriau taip padaryti, u?simenant, jog tokio ?ingsnio tikimasi ir i? kitos derybininku puses. Jei yra dalyku, kuriu reikia primygtinai reikalauti, patartina elgtis ramiai ir tvirtai to siekti nenaudojant grasinimu ar ultimatumu. Jeigu u?laikyti britus derybose ilgiau, jie gali nusileisti. Dauguma britu yra isitikine, jog del komercinio sanderio neverta atsisakyti tokiu malonumu kaip pavalgymas ar miegas. Vis tik pernelyg akivaizdus spaudimas yra nepatartinas. Derybos da?niausiai baigiasi ranku paspaudimais ir ?odiniais susitarimais, kurie traktuojami visai rimtai. Vis tik tai nera garantija, kad atitinkami kontraktai bus pasira?yti ir sanderis bus igyvendintas. Britanijoje, kaip ir visose ?alyse, sanderis teisi?kai isigalioja tik tuomet, kai jis ai?kiai i?destomas ra?ytinio dokumento pavidalu ir pasira?omas abieju derybininku pusiu. Britai megsta i?samius, tikslius ir ai?kius kontraktus. Derybose del kontrakto, kurios salygos numato, kad gincai ir ie?kiniai sprend?iami pagal Did?iojoje Britanijoje galiojancius istatymus, patartina pasira?yti tik pasikonsultavus su britu juristu. (4, p. 62-64)Susitikimo pabaiga. Nors britai grie?tai traktuoja laika, jie vengia pirmieji parodyti tai, jog nori baigti susitikima. Ju nenora patiems skelbti renginio pabaiga galima paai?kinti vengimu pasirodyti nemandagiems. Jei ai?kiai juntamas betikslis u?testumas ir prasideda plepejimas, galima subtiliai imtis iniciatyvos pasiulant susitikima baigti. Galima u?siminti, jog ?iandien dar turite neu?baigtu reikalu, todel greiciausiai ?iai dienai pakaks. Praktines rekomendacijos del susitikimu organizavimo. I pasitarima geriau atvykti keliomis minutemis anksciau ir pasikalbeti su britais neutraliomis, neipareigojanciomis frazemis. Atejus numatytam laikui, nedelsti pradeti susitikimo, nesibla?kyti ir neskubeti. Prisistatyti paciam kaip vadovui, pristatyti kolegas, ju pareigas ir veiklos sriti. Trumpai ap?velgti tema. Apibudinti tikslus tos dienos ir konkretaus laikotarpio. Pasitarima testi pagal iprastus formalumus. Buti dalyki?ku, taciau nenurodineti ir nesielgti stacioki?kai. Skirti pakankamai laiko klausimams ir kritinems pastaboms. Pabaigoje apibendrinti rezultatus ir pareik?ti savo nuomone. Ap?velgti numatomu veiksmu plana, galutinius terminus. Po pasitarimo patartina parengti anotacija ar tarnybini ra?ta apie susitikimo rezultatus. (4, p. 61). i?vadosNorint pasiekti geresniu rezultatu, tarptautiniame versle reikia suvokti, jog skirtingu ?aliu ?mones yra skirtingi. Neu?tenka vien ?inoti bendraji verslo etiketa. Bendravime yra svarbus ir turinys, ir forma. Jei komunikatorius sugeba prisitaikyti prie svetimos kulturos, tiketina, jog jam labiau seksis sociokulturines komunikacijos atveju. Daug priklauso nuo komunikatoriaus gebejimu tinkama reik?ti savas mintis ir numatyti galimas ?moniu, su kuriais jam tenka bendrauti, reakcijas. Mokslininkai pa?ymi, jog tarpkulturine komunikacija gali buti nesekminga. Tarptautine komunikacija su u?sienio verslo organizacija galima traktuoti kaip nuoseklu procesa, kuriame sekme priklauso nuo abieju komunikuojanciu pusiu. Jei kiekvienas komunikatorius gerai pa?ista svetima kultura ir yra sukaupes didele sociokulturinio bendravimo patirti, efektyvios komunikacijos tikimybe yra didele. Skirtingu kulturu interakcija keicia bendraujanciuju supratima apie kitos kulturos atstovus. Kuo da?nesne interakcija, tuo ma?iau nesusipratimu tarp komunikuojanciuju. Svarbu po kiekvienos interakcijos pabandyti i?velgti tai, ko anksciau nemateme, arba tai, kas nebuvo gerai pastebima. Tai galimybe tobulinti savo sociokulturines srities ?inias. Kadangi nagrinetos Europos valstybes, did?iuliu skirtumu nepastebeta, taciau Lietuvos ir Did?iosios Britanijos verslo kulturu yra skirtumu. Nors apie daugelis apie britus galvoja kaip apie santurius ir snobi?kus ?mones, taciau tai darbe atsiskleide tik i? dalies. Hofstede keturiu kulturiniu dimensiju nagrinejimas rodo, jog britai pasi?ymi individualizmu, ?emu neapibre?tumo vengimo laipsniu. Lietuvos kulturos atstovu didesnis neapibre?tumo vengimo laipsnis ir ?emesnis individualizmas rodo lietuvius kai kuriomis situacijomis esant nery?tingais, stokojanciais iniciatyvos, vengianciais keistis ?monemis. Verslo susitikimu metu patartina Lietuvos verslo atstovams buti santuriais, pasitikinciais ir dalyki?kais. Pernelyg didele gestikuliacija, nuolatinis akiu kontaktas yra nepageidaujami. Verslo susitikimus reikia detaliai suplanuoti, numatyti darbotvarke. Jei sustikimas organizuojamas Lietuvos atstovu pastangomis, patartina aprupinti britus maistu, gerimu ir visomis kitomis priemonemis, kurios rodytu esant Lietuvos partnerius esant i?valgiais ir rimtais ?monemis. Lietuviu inicijuotas partneriu skubinimas nepatartinas. Spaudimas del sprendimu priemimo gali buti naudojamas, taciau perlenkti lazdos nevertetu. Britai vertina punktualuma, todel velavimas ma?ina veluojanciuju presti?a. literaturos sara?as1.Ausmaniene N. Tarpkulturiniai bendravimo skirtumai / Bendravimo psichologija. Kaunas, 2001, p. 226. ISBN 9955-09-033-2. 2.Bar?auskiene V. Dalykine komunikacija. Kaunas, 2002, p. 237. ISBN 9955-09-112-6. 3.Bar?auskiene V., Januleviciute B. ?mogi?kieji santykiai. Kaunas, 1999. p. 387. ISBN 9986-13-715-2. 4.Harper T. Prie? Jus Jungtine Karalyste. Vadovas britu verslui, paprociams ir elgesio taisyklems pa?inti. Kaunas, 2000, p. 111. ISBN 5-430-03050-3. 5.Lewis R.D. Kulturu sandura. Kaip sekmingai bendrauti su kitu kulturu atstovais. 1994, p. 432. ISBN 1-85788-087-0. 6.Paulauskaite N., Vanagas P. Organizacijos kulturos tyrimas igyvendinant visuotines kokybes vadyba. Kaunas, 1998, p. 108. 7.Irvin J.L. Modern Britain. An introduction. 3rd ed. London, 1994, p. 171. 8.ODriscoll J. Britain. The country and its people. Oxford, 1997, p. 224. 9.Findings for Lithuanian cultural dimensions. Audra I. Mockaitis. Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai, 2001.20 ISSN 1392-1142.